riogsoti

riogsóti, riõgso (riógsi), -ójo intr. menk. 1. Q354, DŽ, Grš, Alz, Žl, Brs, Skd būti (sėdėti, stovėti) be reikalo, nieko neveikiant, karksoti: Ko tu riogsaĩ, ar darbo neturi?! Vdš. Viralo ni burnon neima, tiesiog nevalgęs riõgso Mžš. Ko gi čia riogsaĩ kaip kerplėšas – pastrauk! Lel. Neina namo, riõgso i riõgso Čk. Kur taip ilgai riogsójai? Kur. Riogsók namie, niekur nesivalkiok! Upt. Dyka riõgso – kol nebus graži! Rz. Riogsókit jūs gryčioj – žmonės jau žabus susivežė! Upt. Vyrai prieg špitolės riogsójo Vlk. Ko tu riógsi, ko žiovoji – eik darban! Šlčn. Ko riogsaĩ, ko neini gult – jau laikas Mrj. Jei nepadedi dirbt, tai ko da čia riogsaĩ? Vrb. Ilgai neriogsok, nuėjęs pas kaimyną Lzd. Riogsójo riogsójo kai laužas, paskui išsivilko Jrb. Nuėjo ir riõgso, o namai tai nerūpi! Jnš. Riogsók kaip riogsójusi, aš pati nueisiu ir nudirbsiu J. Riogsoti, sėdėti kaip mulkis I. [Etmonas] par suėjimą pirmo[je] riogsojo vieto[je] M.Valanč. Vilkas riogsojo aukštesniai, o avinėlis daug žemesniai stovėjo S.Dauk. Neduosiu kumelės [važiuoti], gali riogsoti namie Žem. Pamergėlės suvadytos ir už stalo pasodytos, sėdžia, riogso kaip pelėdos LTR(Lnkv). Varlė riogsojo nustebus kaip riogsojus, tik paskui, plačiai išsižiojus, tarė „kvak“ Mš. 2. Sv būti padėtam, pastatytam, stūksoti, kėksoti: Griozdai liko lageryje riogsoti lietuje ir sniege B.Sruog. Netolie nu Kantaučių yra boterė kalva, Šlapkalniu vadinama, ant kuria riogso trys kryžiai M.Valanč. Daržinės buvo, riogsójo be stogų i be sienų, i išvartė vėjas Rd. Riõgso nupjautos rugienos Švn. Kai sode riõgso [obuoliai], tai ne teip suvysta Slm. Dobilai paraugo atolan, supuvo i teberiõgso Mžš. Kai kur runkeliai riõgso (auga) neblogiausia Brb. Miesto dar nematyti, bet aprūkę fabrikų kaminai jau matyt riõgso Krsn. Pasieniais riogso platūs suolai Blv. Jos griuvėsiai ir dabar teberiogso sp. Pono statyta grytelė ir dabar dar teberiõgso Všk. Riogso tarp pupų kaip velnias PrD12. Kūnai žirgų, vyrų sumuštų šūsnimis riogsojo S.Dauk. Gyvačių riogso suvirtę kalnai LTR(Ppl). Viduj marių riogsojus uola LTII474(Bs). Teriogso viedras prie šulnio – da girdis arklius Skp. Inrioglinta šėpa riõgso parioglinta, t. y. stovi J. Žaginiai riõgso visus metus ant lauko – supus Slm. Tegu jį (laikrodį) balas, teriõgso (netaisyk) Rd. Įdėjau šėpon knygą, tai riogsójo riogsójo, ir dabar teberiõgso Kp. Lyg baidyklė, išskėtusi rankas, riogso vėtros išverstas eglės kelmas K.Saj. Kur žalias miškas snaudė, šlamėjo, vieni kalnai ir dirvonai beriogso S.Nėr. Ant varstoto riogsojo nebaigtas dirbti ratas A.Vencl. Matai, malkos sukapotos ir sudėtos, tik vienas šakalys riogso skyrium J.Balč. ^ Du bėga, du veja, du spokso, du kiokso, du riogso, o vienuoliktas pliekia (karvė) LTR(Ldvn). Tarp dviejų ežerų kalnas riogso (akys ir nosis) Mrk. 3. turėti vietą, dirbti: Viena bugaltarka (buhalterė) riõgso technikume, o kitas matinyku Slm. Tas, kur riõgso gyvulių punkte, tas galia padėt Slm. Metus pasimokys Kaune – galės riogsót kokiam kiokse (kioske) Mžš. Tas zekis instruktorium riõgso, tai nebeina dirbt Slm. Keturi metai ir keturi mėnesiai reiks riogsót (mokytis) Slm. 4. gyventi, būti: Gal da riogsójęs riogsósiu Ėr. Vieni dujan [bernai] riõgso, nei ženijas, nei ką Šmn. Vietos par akis: seniai vieni riõgso, o šitoks namas! Mžš. Riogsaĩ, ir viskas: reikia gyvent Lel. Ana buvo Jonavoj, o diedai riogsójo čia Tj. Riogsaĩ da, ale jau nieko nebėr Rs. \ riogsoti; išriogsoti; pariogsoti; perriogsoti; prariogsoti; pririogsoti